Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) sukūrė technologiją, leisiančią efektyviai kovoti su akademiniu nesąžiningumu. Nusirašinėjimas per egzaminus pasinaudojant ausinėmis jau nebe naujiena, tad universitetai privalo atitinkamai reaguoti į esamą situaciją.

VGTU mokslininkai šiai problemai spręsti nusprendė panaudoti mokslą ir prieš keletą dienų sukūrė technologiją, kuria galima užfiksuoti degtuko galvutės dydžio ausines ir taip pagauti nesąžiningus studentus. Ši priemonė bus naudojama jau artėjančios sesijos metu, teigiama VGTU pranešime spaudai.

Ekspertės teigimu, pirmas ir svarbiausias veiksmas – ant automobilio užsilikusių druskų, kurios sukelia metalo koroziją, pašalinimas.

Ž. Dumčiuvienės teigimu, šiuo atveju pakanka gerai jį nuplauti, tačiau dėmesį būtina skirti ne tik kėbului, bet ir visai automobilio apačiai, ypač važiuoklei bei ratų arkoms. Technologė atkreipia dėmesį, kad druskos paveikia ir variklio skyrių, tad reikėtų nepamiršti apsaugoti ir jį.

„Nuplovus automobilį, patikrinkite antikorozinės apsaugos būklę. Bet koks dažų ar lako spalvos bei blizgesio pakitimas, tarkime įbrėžimai, įtrūkimai ar panašūs pažeidimai, yra pirmieji antikorozinės dangos pažeidimo požymiai. Šiuose įbrėžimuose kaupiasi drėgmė ir vanduo, sukeliantys paviršinę koroziją. Sustabdyti procesą galima specialiomis priemonėmis rūdims nuimti, kurių poveikį dar sustiprins papildomas rūdžių modifikatoriaus sluoksnis“, – teigia Ž. Dumčiuvienė.

Bent kartą per savaitę kas penktas studentas pietauja kavinėse, kas trečias – lankosi prekybos centruose

Įsigydami rūbus ar avalynę, studentai pirmenybę teikia didiesiems prekybos centrams, o antroje vietoje likusios padėvėtų rūbų parduotuvės sostinėje konkuruoja su prekybininkais gimtuosiuose studentų miestuose. Tuo tarpu renkantis ką ir kur valgyti, kas penktas studentišką racioną bent kartą per savaitę paįvairina pietumis kavinėse. Šiuos duomenis atskleidė studentų apklausa, vykdyta įgyvendinant jiems skirtą projektą „Jauskis savas“.

Sykį nugirdau savo šefę, tariančią žodžius: „Ot gerai būti studentu, viskas, ką jam reikia daryti, tai nueiti į paskaitas ir pagerti“. Susimąsčiau. Iš tiesų dauguma jau nebe studentų mąsto turbūt panašiai, manoma, kad studentas – tai tas, kuris mokosi ir stikliukus kilnoja, ir viskas. Bet argi tik tiek mes teverti visuomenės akyse? Ar mes galime dar kažką pasiūlyti sau ir jai? Paprastai susiduriama su žodžiu „hobis“, kuris kaip ir pateisina visą likusį studento (ir ne tik) laisvalaikį. Sąvoką ne taip sunku apibrėžti, kaip ją įgyvendinti šiandienoje. Hobis, ar kitaip pomėgis, turėtų būti veikla, kuria žmogus užsiima dažnai ir kurią darydamas jis jaučiasi gerai bei kuri jam patinka, bent mano manymu.

Ei, Studente,

Atsibodo kalti teoriją ar stumti laiką Facebook‘e? Priimk iššūkį ir nerk į savo pirmojo milijono nuotykį jau šią vasarą! Nesvarbu, kas tu – medikas, programuotojas, inžinierius ar vadybininkas, nesvarbu kuriame Lietuvos krašte gyveni. Svarbiausia, kad Tu nori tobulėti, išbandyti save ar pagaliau įgyvendinti savo tiek ilgai tobulintą idėją! Verslumo sesijos, stovykla gamtoje, kelionė aplink Juodąją jūrą ir daug naujų pažinčių – visiškai nemokamai! Nedelsk ir dalyvauk verslumo projekte “Septynių jūrų kapitonai”. Registruokis iki gegužės 23 d. portale www.kapitonai.lt, o jei nedrąsu vienam, griebk visą savo komandą ir tempk ją čia!

Draugauk su mumis www.facebook.com/kapitonai

Plakatas

„Google“ šiandien paskelbė Lietuvoje pradedanti rinkti nuotraukas padėsiančias pagerinti „Google Maps“ paslaugos kokybę bei įdiegti savo žemėlapiuose „Street View“ funkciją. Jau artimiausiomis dienomis Lietuvos miestuose ir gatvėse pasirodys „Google“ automobiliai, rinksiantys nuotraukas, kurių pagrindu vėliau bus suformuoti Lietuvos miestų gatvių vaizdai.

„Street View“ yra milžiniško populiarumo sulaukusi „Google Maps“ funkcija, šiandien veikianti daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių. Ji leidžia virtualiai keliauti miestų gatvėmis apžiūrinėjant panoramines nuotraukas panašiai į tai, kaip apžiūrinėtumėte pastatus ar kitus objektus patys eidami gatve. Ši funkcija taip pat veikia ir „Google Earth“ bei „Google Maps for Mobile“ programose.

Jau dvidešimt penkerius metus vykdoma programa „Erasmus“ yra žinomiausia ES programa ir sėkmingiausias pasaulyje studentų mainų modelis. 2010–2011 mokslo metais „Erasmus“ stipendijas studijoms ir praktikai užsienyje gavo rekordinis studentų skaičius – daugiau kaip 231 tūkst., t. y. 8,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Šia programa daugiausia dėmesio skiriama kalboms, gebėjimui prisitaikyti, kultūrų pažinimui ir lyderystės gebėjimams, tad jaunuoliams padedama įgyti svarbių gebėjimų, padėsiančių gauti darbą ir tobulėti. Nuo programos įsteigimo 1987 m. galimybė išvykti mokytis į užsienio aukštąsias mokyklas ar atlikti praktikos užsienio įmonėse suteikta daugiau kaip 2,5 mln. Europos studentų. Jei tendencijos nesikeis, tikslą – 3 mln. „Erasmus“ studentų – Europos Sąjunga pasieks jau 2012–2013 m.

Lietuvoje jaunų gyventojų dalis, kurie yra įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, yra viena mažiausių Europoje ir siekia 8,1 proc. tarp 18–24 metų šalies piliečių, rodo šią savaitę Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos paskelbti duomenys.

Tyrimo duomenimis, pagal šį rodiklį Lietuva yra ketvirta ES. Mažiau vien tik pagrindinį išsilavinimą turinčių jaunuolių yra Slovakijoje – 4,7 proc., Čekijoje – 4,9 proc. ir Lenkijoje – 5,4 proc. ES vidurkis siekia 14,1 procento.

Latvijoje šis skaičius siekia 13,3 proc., Estijoje – 11,6 proc. 18–24 metų šalies gyventojų.