1989 metai yra įsimintini visam pasauliui. Griuvusi Berlyno siena padėjo tašką ilgoje Šaltojo karo istorijoje. Pagaliau Vokietijos gyventojai galėjo spausti vienas kitam rankas nesibaimindami skriejančių kulkų keliamų garsų. Atėjo laikas, kai bendravimas tarp senai matytų draugų, giminių ar taip nemėgstamų kaimynų iš priešingos sienos pusės tapo toks įprastas kaip ir džinsinės kelnės šiomis dienomis.

Netruko prabėgti dar keletas metų ir „ant kojų atsistojo“ mokslininkų vaikas – internetas. Žinoma, jis jau buvo išrastas seniau, bet kalbame apie atėjusius aukso laikus. O štai 2004 metai interneto fanatikams buvo tokie svarbūs kaip visam pasauliui, o ypač vokiečiams griuvusi Berlyno siena. Tais metais startavo internetinis socialinis tinklalapis – www.facebook.com. Būtent dėl šio interneto puslapio sukūrimo mes galime bendrauti su viso pasaulio vartotojais, keistis mėgstama informacija, platinti nuotraukas ir laukti draugų komentarų, kurie sukelia juokingas diskusijas.

Niekas nepranašavo tokios sėkmės, kurią pasiekė puslapio kūrėjas Mark Zuckerberg. Ar tai tikrai aukso amžius? Spręskite iš statistinių duomenų apie www.facebook.com:

- daugiau nei 400 milijonų aktyvių vartotojų;

- 50 % vartotojų prisijungia prie internetinio portalo kiekvieną dieną;

- vartotojas per dieną vidutiniškai praleidžia 55 minutes Facebook interneto portale;

- daugiau nei 3,5 milijonai nuotraukų įkeliama į socialinį tinklą kiekvieną mėnesį.

Tai yra tik maža dalis didelių statistinių skaičių, kuriais gali girtis populiariausio pasaulyje socialinio tinklo kūrėjai. Tačiau viskas ne taip jau gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šis interneto portalas yra elektroninio „šlamšto“ (spam angl.) buveinė. Kalbu ne apie tuos niekus, kurie atkeliauja į mūsų elektronines dėžutes (dar vienas genijų sukurtas interneto stebuklas). „Šlamštas“ – tai mūsų visuomenės smukimo žemyn rezultatas. „Naglis Šulija tau pataria…“, „Tavo dienos draugas yra Petras Petraitis“ ir panašūs užrašai labai populiarūs šioje erdvėje, bet galbūt mes nepastebime, kaip mes atrodome kitų akyse kurdami tokius elektroninio „šlamšto“ „stebuklus“. Geriau paanalizavus šį socialinį tinklą matome, kad tai tiesiog puiki dirva pedofilams, nepilnamečiams prieinama pornografijos bendraminčių sukurtų grupių medžiaga, azartiniai žaidimai, kurie gali daryti įtaką žmogui pradėjime žaisti ne iš virtualių žetonų, bet iš ką tik gautos menkos algos.

Tai tarsi manija, kuri užvaldė ne tik Lietuvos interneto vartotojus, bet ir viso pasaulio asmenybes. Gyvename tokiais laikais, kai informacijos sisteminimas ir prieinamumas yra vieni iš svarbiausių darbų. Jei tavęs neranda Google paieškos sistema – tu neegzistuoji. Ši tendencija juntama ir Facebook erdvėje. Jei nerasime labai populiaraus žmogaus susikurto vartotojo profilio – nieko tokio. Už jį kažkas tai jau padarė: žymybės garbei sukūrė fanų klubą, negana to, pasirūpino ir nuotraukomis bei biografijos papildymu. Tad kokiais mes laikais gyvename? Ar toks didelis informacijos kiekis mus verčia elgtis taip absurdiškai, kad tuoj pradėsime mokėti pinigus už tai, kad galėtume egzistuoti internetinėje erdvėje?

Spėju, griuvus Berlyno sienai, gyventojai net nenutuokė, kad labai netolimoje ateityje bus galima bendrauti ir interneto pagalba. Kaip greičiausiai ir nenutuokė, kad Šaltojo karo grėsmės keliasi į žymiai aukštesnį lygį – elektronikos ir interneto. Būtent tokios internetinės erdvės kaip socialiniai tinklai yra ideali vieta kompromituoti žmones ir pradėti griauti ir taip trapius Jų gyvenimus.

Kas bus po metų ar dviejų? Manau, anot socialinio tinklo sukurtos grupės, Naglis Šulija „žino“ visus atsakymus.

Mažvydas Karalius, savas.lt