Šiuo metu Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Jį priėmus, būtų pradėta įgyvendinti aukštojo mokslo reforma. Čia trumpai apžvelgsime jos tikslus ir studentams, daugiausia būsimiems, svarbius aspektus. Esami studentai bus finansuojami, gaus stipendijas pagal dabar galiojančią tvarką.

Reformos priežastys

Aukštojo mokslo reforma būtina, nes dabartinė mokslo ir studijų sistema turi daug trūkumų.
Pagrindinės aukštojo mokslo bėdos:

• studijų kokybė netenkina nei pačių studentų, nei visuomenės
• diplomai praradę tikrąją vertę
• gabiausi studentai ir mokslininkai mieliau renkasi užsienio universitetus
• mokslinė veikla dažnai neproduktyvi
• pašlijusi akademinė savikontrolė
• aukštojo mokslo finansavimas neskatina universitetų konkurencijos
• studentai stokoja atsakomybės už studijas; paskolų sistema nefunkcionali
• sustabarėjusi valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo sistema.

Reformos tikslai

Tai – geresnė studijų kokybė, profesionalūs dėstytojai, geriau aprūpinta mokymo bazė,
garantuota socialinė parama studentams, tvarkingi bendrabučiai, pakankamas studijų
finansavimas, modernus aukštųjų mokyklų valdymas, pasaulinio lygio Lietuvos mokslo
centrai.

Kokią naudą reforma atneš studentams? Svarbiausi privalumai būtų šie:
geresnis dėstymas

• didesnės asmeninio tobulėjimo galimybės
• moderni mokymo bazė, bibliotekos, laboratorijos
• aukštos kokybės studijos namie, Lietuvoje
• geresnės gyvenimo sąlygos – sutvarkyti bendrabučiai
• galimybė susitelkti į studijas neieškant uždarbio – gavus valstybės finansavimą arba
• lengvatinę paskolą
• galimybė neštis studijų krepšelį į privačią aukštąją mokyklą

Kas gerins studijų kokybę?

Pagrindinis reformos tikslas yra studijų kokybė. Kas ją kels?

• Aukštųjų mokyklų konkurencija. Kiek studijų krepšelių „ateis“ į universitetus ir
  kolegijas, spręs šiandieniniai abiturientai. Jie rinksis geriausias aukštąsias mokyklas.
  Norėdamos pritraukti daugiau valstybės lėšų ir studentų, mokyklos visomis išgalėmis
  stengsis gerinti studijų kokybę.
• Profesionalūs dėstytojai. Gera studijų kokybė pirmiausia susijusi su dėstytojais ir
  dėstymu. Aukštosios mokyklos galės laisvai skirti dėstytojams atlyginimus ir taip pasikviesti žymiausius mokslininkus – ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Orų atlygį gaunantiems dėstytojams nereikės plėšytis per kelias mokyklas.
• Mokymo bazė. Aukštosios mokyklos turės daug didesnes teises disponuoti turtu,
  vadinasi, daugiau galimybių ir lėšų investuoti į laboratorijas ir bendrabučius. Aukštas
  studijų lygis priklauso nuo mokymo bei tyrimų bazės: bibliotekų aprūpinimo,
  laboratorijų galimybių ir pan. Tai suteikia mokykloms pranašumo ne tik mokant
  studentus, bet ir atliekant mokslo tyrimus, kurie bus finansuojami iš valstybės
  konkurso būdu. O tai reiškia: gera bazė – aukšto lygio mokslinė veikla – užtikrintas
  finansavimas.
• Garantuota socialinė parama studentams. Stipendijos socialiai remtiniems ir gerai
  besimokantiems, lanksti paskolų sistema leis visą studijų laiką skirti mokslams, o ne
  pragyvenimo šaltinių paieškai.

Artimiausiu laiku bus viešai paskelbta medžiaga apie ekspertų kritiškai įvertintas ir lygtinai
akredituotas studijų programas. Numatyta skirti lėšų aukštųjų mokyklų reitingams sudaryti.
Planuojama iš ES struktūrinių fondų Nacionalinės studijų programos konkurso būdu
finansuoti visuomeninių organizacijų, nepriklausomų tyrimo institucijų ir jų asociacijų
iniciatyvas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo formulei sudaryti ir reitingavimui atlikti.

Finansavimas

2009 metais planuojama įvesti studijų krepšelį. Studijų krepšelį šiemet gautų tik
pirmakursiai ir bakalaurai, stojantieji į magistrantūrą. Visiems dabartiniams
studentams studijų finansavimo tvarka, nustatyta sutartyse, nesikeistų. Taip pat
būtų mokamos stipendijos.
Studijų krepšelis – tai valstybės lėšos, visiškai padengsiančios didesnės dalies studentų
studijų išlaidas. Studijų krepšelį būtų galima „neštis“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galėtų kur kas lengviau pasiskolinti lėšų
studijoms – kuriama nauja valstybės remiamų paskolų sistema. Paskolos išdavimą
garantuotų valstybė. Palūkanos būtų daug mažesnės, nei komercinės (daliai
kompensuojama).

Kaip bus priimama į magistro studijas?

Universitetai nustatys tvarką, pagal kurią bakalaurus priims į valstybės finansuojamas
magistrantūros studijų vietas. Keisis būdas, kaip valstybė skirs magistrantūros studijų
vietas universitetams. Kuriam universitetui kiek magistrantų studijų vietų teks, priklausys
nuo universiteto mokslo rezultatų ir į bakalauro studijas stojančiųjų pasirinkimų. Šiemet į
valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti apie 4200 naujų magistrantų.

Aukštųjų mokyklų valdymo pertvarka

Aukštosioms mokykloms bus suteiktas specialus teisinis statusas. Jos bus laisvesnės nuo
administracinių apribojimų, galės laisviau valdyti turtą ir aktyviau spręsti plėtros, jungimosi,
laboratorijų bei bendrabučių atnaujinimo klausimus. Tai jos galės daryti naudodamos ES
struktūrinių fondų paramą, kuri 2007 – 2012 m. siekia beveik 3 mlrd. litų.
Aukštosios mokyklos galės vykdyti savarankišką atlyginimų politiką. Galės laisvai skatinti
dėstytojus mokėdamos didesnius atlyginimus, sukurdamos geresnes socialines sąlygas.
Strateginius mokyklų valdymo klausimus spręs profesionaliai veikiančios aukštųjų mokyklų
tarybos. Jos bus sudarytos iš visuomenės ir universiteto atstovų.

Kas atsitiks, jei neįgyvendinsime reformos?

• Lietuvai grės intelektinis bankrotas
• prarasime galimybę panaudoti ES lėšas įgyvendinant reformą
• neteksime gabiausių studentų ir mokslininkų
• nuvilsime laukiančius proveržio ir permainų.

Daugiau informacijos www.mokslas.lt

Švietimo ir mokslo ministerijos informacija