VGTU mokslininkai šiai problemai spręsti nusprendė panaudoti mokslą ir prieš keletą dienų sukūrė technologiją, kuria galima užfiksuoti degtuko galvutės dydžio ausines ir taip pagauti nesąžiningus studentus. Ši priemonė bus naudojama jau artėjančios sesijos metu, teigiama VGTU pranešime spaudai.

„Nusirašinėjimo technologijos darosi vis panašesnės į filmus apie Džeimsą Bondą – jos mažėja, tampa nepastebimos akimis, galingesnės ir daug pranašesnės už Maksvelo Gudručio bate paslėptą telefoną. Universitetas privalėjo duoti atkirtį nesąžiningiems studentams, tad nuo šiol bandyti nusirašyti naudojantis ausinėmis bus labai rizikinga“,– situaciją komentavo VGTU atstovas žiniasklaidai Justas Nugaras.

Naudodamiesi šia įranga, dėstytojai patys turės mikro ausines, kuriomis galės girdėti tai, kas transliuojama radijo bangomis. Mikro ausinių fiksavimo įranga bus panaudojama dviem būdais: dėstytojai galės ją pasiimti dekanate ir patys naudoti egzaminuodami studentus, bei bus sudaryta speciali komanda, kuri tikrins
atsitiktinai pasirinktus egzaminus.

Nusirašinėjančių studentų likimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į aplinkybes – jie galės kartoti kursą po metų arba bus šalinami iš aukštosios mokyklos.

Tai tik viena pirmųjų priemonių kovojant su akademiniu nesąžiningumu. Greitai VGTU bus įdiegta kompiuterinė sistema, kuri leis rašto darbuose identifikuoti plagiatus ir sumažins galimybę pasinaudoti rašto darbus teikiančių įmonių paslaugomis. Taip pat kovojant su tokių įmonių veikla bus papildomai instruktuoti diplominių darbų rengimo vadovai, kurie stebi darbo rašymo procesą ir galės nesunkiai atpažinti nupirktą darbą.

Ž. Dumčiuvienės teigimu, šiuo atveju pakanka gerai jį nuplauti, tačiau dėmesį būtina skirti ne tik kėbului, bet ir visai automobilio apačiai, ypač važiuoklei bei ratų arkoms. Technologė atkreipia dėmesį, kad druskos paveikia ir variklio skyrių, tad reikėtų nepamiršti apsaugoti ir jį.

„Nuplovus automobilį, patikrinkite antikorozinės apsaugos būklę. Bet koks dažų ar lako spalvos bei blizgesio pakitimas, tarkime įbrėžimai, įtrūkimai ar panašūs pažeidimai, yra pirmieji antikorozinės dangos pažeidimo požymiai. Šiuose įbrėžimuose kaupiasi drėgmė ir vanduo, sukeliantys paviršinę koroziją. Sustabdyti procesą galima specialiomis priemonėmis rūdims nuimti, kurių poveikį dar sustiprins papildomas rūdžių modifikatoriaus sluoksnis“, – teigia Ž. Dumčiuvienė.

Technologės teigimu, ruošiant automobilį vasaros karščiams, reikėtų pasirūpinti ir jo salonu.

„Žiemą oda ir vinilas išdžiūsta, o prasidėjus karščiui ir veikiant UV spinduliams, išdžiūvusios odos ir vinilo būklė pablogėja, jie išblunka ir sutrūkinėja. Tokiu atveju gelbsti specialios priežiūros priemonės, tačiau prieš jas naudojant, būtina perbraukti saloną drėgnu rankšluosčiu, kad būtų nuvalytos dulkės ir didesni nešvarumai“, – pataria ji.

Ž. Dumčiuvienė siūlo atkreipti dėmesį ir į galimus mikroorganizmų „židinius“ automobilio viduje, kurie gali sukelti ne tik alergines reakcijas, bet ir nemalonius kvapus. Ekspertė pažymi, kad šiltas oras sudaro palankią terpę jiems kauptis kilimėliuose, automobilio ventiliacijoje ir filtruose.

„Jei jaučiate nemalonų kvapą veikiant šildymui, galite būti tikri, kad vos įjungus kondicionierių, su pirmu vėsaus oro pliūpsniu jūs gausite ir gerą porciją mikroorganizmų. Prieš sezoną, būtinai patikrinkite kondicionieriaus būklę ir atlikite jo dezinfekciją. Tačiau nepamirškite likusių alergenų ir nuvalykite ant prietaisų skydelio, durų tarpų, išorės ir vidaus stiklų bei veidrodėlių besikaupiančias dulkes“, – primena Ž. Dumčiuvienė.

Išsivalius saloną, patariama neuždaryti durelių iš karto ir palikti automobilį dar džiūti. Tai padės išvengti vandens nutekėjimo žymių ir pelėsio susidarymo.

„Kitas reikšmingas klausimas – automobilio aušinimas. Prižiūrimo automobilio aušinimo sistema net ir per didžiausius karščius ar grūstis „neužvirs“. Tam, kad transporto priemonė išliktų tvarkinga, patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir, jei yra trūkumas, papildykite jo iki nustatytos normos“, – sako specialistė.

Nekokybiškas aušinimo skystis sutrikdo temperatūrinį variklio darbo režimą. Tai veikia alyvos klampumą, kuriam mažėjant, jos tepimo savybės suprastėja.

Taip pat reikėtų atlikti stabdžių bei durelių vyrių ir spynų būklės patikrą. Esant poreikiui, vyrius ir spynas užtektų patepti tam skirtomis priemonėmis, o vertinant stabdžių būklę, ekspertė pažymi jų skysčių svarbą, nes esant jų trūkumui gali sumažėti stabdžių efektyvumas, tam tikrais atvejais – net visiškai „dingti“ stabdžiai.

Technologės teigimu, ruošiantis vasarai reikėtų dar susitvarkyti valytuvus ir purškiklius. Temperatūrų pokyčiai, saulė, įvairūs chemikalai ar nešvarumai veikia valytuvų gumas ir jos sukietėja, praranda elastingumą, taigi pradeda netolygiai valyti bei braižyti stiklą. Rekomenduojama juos keisti kas pusmetį, tad kaip pakeitėte valytuvus rudenį, nepamirškite to padaryti ir dabar. Be to, purškiklių sistemoje reikia pakeisti žieminį langų plovimo skystį vasariniu, kuris efektyviau veikia esant aukštai temperatūrai, tad puikiai pašalins vabzdžių liekanas ir kitas apnašas nuo stiklo.

Vasaros karštis gali paspartinti cheminę reakciją ir akumuliatoriaus viduje, o tai trumpina jo gyvavimo laiką. Taigi, prieš sezoną gali tekti įkrauti ir išvalyti jo kontaktus, nes jie turi būti be oksidacijos pėdsakų ir tinkamai priveržti. Taip pat svarbu patikrinti elektrolito tankį, kuris rodo, kiek yra įkrautas akumuliatorius. Esant pakitimams, papildykite akumuliatorių distiliuotu vandeniu arba elektrolitu.

Dar vienas reikšmingas veiksmas – vienodo padangų slėgio sureguliavimas. Ekspertė dar primena, kad nevienodo slėgio padangos susidėvi greičiau bei didina kuro sąnaudas. Be to, jei padangoje trūksta oro, važiuojant dideliu greičiu ji kais ir gali atšokti nuo ratlankio, sprogti.

Norint nuo to apsidrausti, slėgį rekomenduojama tikrinti kas 14 dienų ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę.Tikrinant slėgį, patartina įvertinti ir esamų vasarinių padangų būklę, kurios svarbiausias rodiklis – protektoriaus gylis. Teisės aktais nustatytas minimalus jų gylis – 1,6 mm, tačiau ekspertai vieningai rekomenduoja, kad jis būtų ne mažesnis nei 4 mm.

diena.lt info

Įsigydami rūbus ar avalynę, studentai pirmenybę teikia didiesiems prekybos centrams, o antroje vietoje likusios padėvėtų rūbų parduotuvės sostinėje konkuruoja su prekybininkais gimtuosiuose studentų miestuose. Tuo tarpu renkantis ką ir kur valgyti, kas penktas studentišką racioną bent kartą per savaitę paįvairina pietumis kavinėse. Šiuos duomenis atskleidė studentų apklausa, vykdyta įgyvendinant jiems skirtą projektą „Jauskis savas“.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė visų studentų – 58,5 proc. – drabužių ir avalynės ieško didžiuosiuose prekybos centruose, į kuriuos daugiau nei trečdalis – 34,4 proc. – jų užsuka kartą per savaitę ar dažniau, 42,5 proc. – bent kartą per mėnesį, 23,1 proc. – rečiau. Tuo tarpu 16,5 proc. akademinio jaunimo aprangos ir avalynės paieškas vykdo padėvėtų rūbų parduotuvėse sostinėje, o 13,7 proc. pirmenybę teikia apsipirkimui gimtajame mieste.

„Apklausa praplėtė ir patikslino mūsų žinias bei įsivaizdavimą, ką ir kur perka studentai. Pavyzdžiui, įprasta manyti, jog studentai į prekybos centrus užsuka tiesiog pasižvalgyti ar pramogai su draugais, tačiau tokių tėra 6,1 proc. ir 9,4 proc. atitinkamai. Tuo tarpu daugiau nei trečdalis – 37,7 proc. – į prekybos centrus atvyksta su konkrečiu tikslu, o 42,5 proc. – apsidairyti bei radus tinkamą ar reikalingą prekę ją įsigyti, ir čia jau svarbu, ar prekybininkas turi ką jam pasiūlyti“, – sako prekybos ir pramogų centro „Ozas“, vykdančio studentams skirtą projektą „Jauskis savas“, direktorė Inga Navickaitė.

Pasak jos, apklausos rezultatai nustebino parodydami, jog į kavines, esančias ne mokslo įstaigose, reikšmingas skaičius studentų užsuka ne tik vakariniams pasisėdėjimams su draugais. Bent kartą per savaitę jose pietauja penktadalis – 20,7 proc. studentų. Kelis kartus per mėnesį kavinėse valgantys teigė 44,3 proc. studijuojančio jaunimo ir 32,1 proc. nurodė į jas užsukantys labai retai.

Vykdant internetinę apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 200 studentų, jų taip pat buvo prašyta nurodyti savo pagrindinį pajamų šaltinį. Daugiau nei pusė jų – 53,7 proc. – finansiškai išlaiko tėvai ar globėjai, 19,4 proc. teigė uždirbantys patys, 14,6 proc. atsakė gyvenantys iš stipendijos, 8,4 proc. – iš socialinių išmokų.

balsas.lt info

Štai, pavyzdžiui, man labiausiai patinka galvoti apie tai, kas man patinka, modeliuoti ir kraipyti gyvenimą į hobio pusę: jei vieną dieną aš nusprendžiu, kad man patinka gaminti valgyti, aš visą laisvą laiką skiriu naršymui po receptų knygas ir spoksojimui į savo prieskonių kolekciją, mintyse juos maišydama vienus su kitais ir stengdamasi pajusti jų skonį. O jei kitą dieną prabundu su aiškia vizija, kad viskas, ką noriu daryti, tai žiūrėti į žvaigždynus, imuosi skaityti apie Jupiterio palydovus. Deja, bet kol kas mano hobiai su manimi leidžia laiką daugiausia savaitę, o tada nieko nesakę mane palieka, ir nei jokio raštelio, nei saldainių dėžutės. Ir galų gale suvoki, kad viskas, kas iš tavęs yra, tai neblogas pašnekovas praktiškai visomis temoms, tiek, kiek reikia (ir kiek per daug) prie butelio su naujais draugais iš baro. O paklausta, ką veiki po paskaitų ar laisvalaikiu, šelmiškai nusišypsau ir tariu visiems: groju skudučiais. Apsauga nuo tolimesnių klausimų, nes niekas neturi minčių apie skudučius, kuriomis norėtų su manimi pasidalinti, taip išvengiu buvimo behobe ir melavimo žmonėms į akis. Būnu biedna ir gal kartais neteisinga, bet sakyti, kad mano pomėgis – rašyti, būčiau neteisi: kartą į mėnesį kur nors spaudoje šmėkštelintis mano rašto darbas dar neatspindi to, ką darau su malonumu kiekvieną ar bent kartą per savaitę.

Tad ir šį kartą, kaip paprastai, užbaigiu savo pasvarstymą klausimu: o tu, ar turi hobį?

Eglė Ramoškaitė, „Studentų era“

Atsibodo kalti teoriją ar stumti laiką Facebook‘e? Priimk iššūkį ir nerk į savo pirmojo milijono nuotykį jau šią vasarą! Nesvarbu, kas tu – medikas, programuotojas, inžinierius ar vadybininkas, nesvarbu kuriame Lietuvos krašte gyveni. Svarbiausia, kad Tu nori tobulėti, išbandyti save ar pagaliau įgyvendinti savo tiek ilgai tobulintą idėją! Verslumo sesijos, stovykla gamtoje, kelionė aplink Juodąją jūrą ir daug naujų pažinčių – visiškai nemokamai! Nedelsk ir dalyvauk verslumo projekte “Septynių jūrų kapitonai”. Registruokis iki gegužės 23 d. portale www.kapitonai.lt, o jei nedrąsu vienam, griebk visą savo komandą ir tempk ją čia!

Draugauk su mumis www.facebook.com/kapitonai

Plakatas